FROM REACTIVE POLICING TO CROWD MANAGEMENT?: POLICING ANTI-GLOBALIZATION PROTEST IN CANADA 1

Siame desimtmetyje vyksta nemažai svarbių diskusijų dėl "vakarų" viesosios tvarkos palaikymo politikos ir praktikos nuo atsarginio reaktyviojo, konfrontacinio ir protestuotojo modelio iki modelio, kuris yra labiau paremtas konfliku rizikos mažinimo sąvoka, apimancia protinių sugebėjimų pasitelkimą, abipusį bendravimą bei derybų metu priimtą susitarimą, t. y. ėjimu minios "valdymo" link. Tokio pasikeitimo priežastys yra bendras judėjimas laisvesnės demokratinės visuomenės link siose valstybėse ir apskritai socialinių pokycių procesas, vykstantis dėl didėjancio judėjimo nuo modernios iki toliau pažengusios moderniosios visuomenės. Be to, priežastys, dėl kurių policija yra įtraukta į siuos raidos pokycius, yra susijusios su jos ir valstybės rysiu, susirūpinimu dėl teisėtų veiksmų bei jos darbu visuomenėje, kur vis labiau susiduriama su rizika. Vis dėlto pati policija ne tik lemia pokycius reaguodama į isorinį spaudimą, bet ir veikia kaip faktorius, padedantis jai paciai keistis turimu policijos žinių bei įgytos patirties pagrindu. Ligi siol moksliniai tyrimai siais klausimais daugiausia buvo atliekami labiau orientuojantis į Vakarų Europą ir Jungtinės Vastijas negu i Kanadą, be to, labiau i viesają tvarka nei į antglobazacijos protestus. Sis straipsnis kompensuoja sį stygių; jame pateikiami lyginamojo tiriamojo darbo rezultatai. Taigi tiriama buvo du antiglobalizacijos protestų Kanadoje kontroliavimo atvejai. Tiksliau Amerikos virsūnių susitikimas Kvebeko mieste 2001 m. ir 2002 m. vykusi Didžiojo astuoneto (GB) konferencija Kananaskyje bei protestai pries Didįjį astuonetą (GB) Kalgaryje ir Otavoje. Darbo autorius surinko interviu, paimtus is viesosios policijos institllcijų visoje Kanadoje 2003 m. vasarą. Pirmasis susitikimas įvyko Genujoje, antrasis - dėl padidėjusios terorizmo grėsmės po ntgsėjo II-osios teroro akto buvo palyginti nekonfrontacinis, nes Kananaskio uolėtų kalnų vietovė buvo isskirtinė ir prižiūrima kariuomenės, tvarkos palaikymas miestuose siejamas su protinių gebėjimų, "soft hat" (tiesioginis vertimas "svelnioji kepurė"), protestutoų ir tarpininkų rysiu mažinimu. Remiantis siais dviem tyrimais turėtu būti pažymima, jog antiglobalizacijos protestų kontroliavimas Kanadoje pasikeitė nuo reaktyviojo modelio iki modelio, kuriame daugiau dėmesio skiriama miniai suvaldyti. Vis dėlto tam, kad būtų galima sukonkretinti siuos kontrastingus įvykius ir nuodugniau nustatyti tokio kontroliavimo pokycius, siame straipsnyje nagrinėjami penki Kanados viesosios tvarkos palaikymo 1997 ir 2001 m. atvejai. Kaip pažymėta siame straipsnyje, jis yra baigiamas remiant diskusijas dėl tendencijos pereiti nuo vieno modelio prie kito, atsižvelgiant į formaliąją politiką, kartu jame svarstomas tos politikos diegimo praktikoje mastas. Siame straipsnyje taip pat nagrinėjama, iki kada minios valdymas gali būti apsvarstytas abiejų derybose dalyvaujancių dalyviu salių, nes įvairios antiglobalizacijos protestlutojų grupės lieka už pagrindinio institucionalizmo proceso ribu. Be to, nurodoma, jog protestų kontroliavimas, įskaitant tarptautiniu mastu saugomu asmenų (iskelta Kanados akademikų dėl 1997 m. įvykų) apsaugą, sudaro viesesne priverstine bei isskirtine kontroliavimo formą, siek tiek peržengiancią sios tendencijos ribas. K Straipsnyje taip pat gincijamasi, jog "soft hat" valdymo sąvoka kartu su viesu sekimu yra tiesiog aiskus protinių gabumų surinkimo, infiltracijos bei sekimo pavyzdys ( kartais ir bereikalingas "tvarkos drumstėjų" suėmimas), ypac nukreiptas į tas grupes, kurios yra už institucionalizuotų "derybų ir susitarimų " spektro ribų.