Ivadas Nuo 9-ojo desimtmecio tiesiogines uzsienio investicijos (toliau--TUI) tapo vienu pagrindiniu finansavimo saltiniu, skatinanciu ekonomikos augima, ypac kylancios ekonomikos ir pereinamojo laikotarpio salyse. Taciau kai kurie mokslininkai pabrezia, kad TUI turi teigiama poveiki ekonominiam augimui tik trumpuoju laikotarpiu (Miyagiwa, Ohno 2009). Salies seimininkes gebejimas isisavinti TUI priklauso nuo prekybos rezimo, teisines sistemos ir politinio stabilumo. Jis taip pat priklauso nuo kitu veiksniu, tokiu kaip likutinio mokejimo problemos, rinkos dydzio, gamybos, kuri susijusi su TUI. Kita vertus, salis seimininke gali paveikti TUI srautus, kurie priklauso nuo gebejimo panaudoti uzsienio kapitala (Guimon, Filippov 2012). Todel labai svarbu sukurti tinkama TUI strategija, nustatyti aiskia TUI politika, taip pat nustatyti TUI politicos igyvendinimo priemones. Kadangi vis daugiau saliu igyvendina TUI politika, konkurencija del uzsienio kapitalo iplauku kiekvienais metais auga. Todel salis, siekianti pritraukti TUI, tikisi tapti isskirtine nei kitu panasaus issivystymo lygio valstybiu. Pagrindinis sio straipsnio tikslas--issiaiskinti, ar investiciju remimas nulemia TUI srautus i sali ir nustatyti kitus TUI srautus lemiancius veiksnius. Metodologiniais tikslais straipsnis padalytas i tris dalis. pirmojoje dalyje tyrinejama moksline literatura investiciju remimo ir TUI lemianciu veiksniu tarpusavio sarysio tematika; antroji--empirine dalis; treciojoje dalyje pateikiami investiciju remimo igyvendinimo rezultatai ir ju interpretacija. 1. Teorinis poziuris i remima ir kitos netiesiogines priemones, formuojancios TUI politika Mokslininkai (Wint, Williams 2002; Lim 2008; Sirr et al. 2012) teigia, kad bene didziausia itaka pritraukiant uzsienio investuotojus turi netiesiogines intensyvinimo priemones. O ypac salies ivaizdzio formavimas. Visos salys tarptautiniams investuotojams siulo nefinansines arba, kitaip tariant, netiesiogines skatinimo priemones, pavyzdziui, infrastrukturai parengti (pradhan 2008; Lim 2008), naujoms gamykloms statyti (Yelpaala 2008). Tai ypac svarbu vykdant regionine pletros politika. Netiesioginems priemonems taip pat priskiriama ir salies rinkodara (Wint, Williams 2002), mokslo sleniu ir technologiniu parku, LEZ'u steigimas (Loewendahl 2001; MIGA 2010). Nefinansiniu priemoniu svarba itin pabreziama. Ypac informacijos teikimas ir informaciniu centru kurimas. Valstybines institucijos, noredamos sumazinti islaidas, vietoje netiesioginiu finansiniu skatinimo priemoniu daznai siulo tiesiogines. Wells ir Wint (2000) teigia, kad remimas--efektyvesnis pritraukiant TUI nei mokestines paskatos ir maziau islaidu reikalaujanti priemone. Remimas placiaja prasme--vyriausybes ir uzsienio investuotoju tarpusavio santykiu palaikymo dedamoji. Valstybe rysius su uzsienio korporacijomis palaiko keliais budais: TUI pritraukimas vykdomas naudojantis kompleksinio produkto rinkodara; reklama ir kainu strategijomis; investiciniu projektu atranka atliekama identifikuojant prioritetinius sektorius, kuriems teiktina parama; vykdoma uzsienio investiciju prieziura, kad butu uztikrinta investiciju atitiktis lukesciams (Lim 2008). Reklama ar kainodara, kai taikomos skatinimo priemones, ar net ivairios politikos, pagerina investicini klimata, o tai traktuojama kaip investiciju paskatu pakaitalas. Investiciju remimo tikslas--pritraukti bet kokias TUI. Investiciju pletros agenturos (IpA) isteigimas--viena is TUI politikos igyvendinimo priemoniu. O TUI remimas--signalas globalioms kompanijoms, kad salis atvira uzsienio investuotojams (pestova et al. 2011). Investiciju remimas apima tik rinkodaros priemones, kurias taikydama vyriausybe pritraukia TUI, taciau neapima finansines paramos teikimo, TUI atrankos, derybu su uzsienio investuotojais, nes sias funkcijas atlieka kitos skirtingos institucijos. Investiciju remima sudaro sios veiklos: reklama; tiesioginis kontaktavimas elektroniniu pastu; seminarai, skirti verslo galimybems organizuoti; investicines misijos; dalyvavimas parodose; informacines literaturos platinimas; susitikimu uzsienio ir vietiniams investuotojams, turintiems bendru tikslu, organizavimas; pasiulymai projektams ir galimybiu studijoms rengti; paslaugos investuotojams, pradejusiems vykdyti projekta, teikimas; konsultavimas pradedant versla, gaunant leidimus ir pan. …
[1]
V. Podvezko,et al.
Evaluating the changes in economic and social development of Lithuanian counties by multiple criteria methods
,
2009
.
[2]
A. Pestova,et al.
Promotion of foreign direct investments in Russia to improve the quality of economic growth
,
2011
.
[3]
Fergus Cass.
Attracting FDI to transition countries: the use of incentives and promotion agencies
,
2008
.
[4]
John Garvey,et al.
A quantitative approach to guiding the promotional efforts of IPAs in emerging markets
,
2012
.
[5]
J. Guimón,et al.
Competing for high-quality FDI: management challenges for investment promotion agencies
,
2012
.
[6]
D. Williams,et al.
Attracting FDI to developing countries: A changing role for government?
,
2002
.
[7]
Nicolino Strizzi,et al.
The role of marketing in FDI generation: evidence from ASEAN countries
,
1998
.
[8]
Renata Korsakiene,et al.
Foreign capital destinations: Baltic States versus India
,
2008
.
[9]
Sarianna M. Lundan,et al.
The Internationalization of Corporate R&D: A Review of the Evidence and Some Policy Implications for Home Countries
,
2008
.
[10]
Sunghack Lim.
How investment promotion affects attracting foreign direct investment: Analytical argument and empirical analyses
,
2008
.
[11]
Rainer Nitsche,et al.
Access Regulation and Investment in Next Generation Networks: A Ranking of Regulatory Regimes
,
2009
.
[12]
Kaz Miyagiwa,et al.
Multinationals, Tax Holidays, and Technology Transfer
,
2008
.